Pramoninė laktazė pieno pramonei produktams be laktozės

Laktazės fermentas gali būti dozuojamas prieš terminį apdorojimą, po pasterizacijos arba aseptiškai po UHT, priklausomai nuo gamyklos schemos ir kokybės rizikos. Dozavimas prieš pasterizaciją arba UHT palengvina fermento inaktyvavimą šiluma, tačiau prieš galutinį kaitinimą turi būti numatytas hidrolizės laikas. Dozavimas po pasterizacijos šaltoje temperatūroje dažnai pasirenkamas lėtai hidrolizei laikymo talpoje, pavyzdžiui, 4-10 °C temperatūroje kelias valandas iki per naktį. Aseptinis dozavimas po UHT gali išlaikyti fermento aktyvumą pakuotėje, tačiau tam reikia sterilumo kontrolės, aseptinio pridėjimo validacijos ir griežtų mikrobiologinių specifikacijų. Pramoniniams laktazės produktams be laktozės dozavimo taškas turi būti parenkamas atsižvelgiant į talpų pajėgumą, CIP grafiką, laikymo laiką, produkto temperatūrą ir mikrobinio augimo riziką. Prieš mastelio didinimą būtini pilotiniai bandymai, kad būtų pasiektas tikslinis likutinės laktozės kiekis ir nebūtų sutrikdytas našumas.

Dozavimas prieš kaitinimą: lengviau inaktyvuoti fermentą. • Šaltas laikymas: tinka, jei pakanka laiko talpoje. • Aseptinis dozavimas: reikalauja griežtesnės mikrobiologinės validacijos. • Pilotinis bandymas turi atkartoti realias gamyklos sąlygas.

Laktazės fermento naudojimo pieno pramonėje sėkmė turi būti įrodyta QC duomenimis, o ne vien proceso laiko įvertinimu. Pagrindinis parametras yra likutinė laktozė, kuri gali būti analizuojama fermentiniu metodu, HPLC arba kitu patvirtintu metodu, atitinkančiu gamyklos kokybės sistemą. Taip pat stebėkite gliukozę, galaktozę, pH, bendrą mikroorganizmų skaičių, mieles ir pelėsius, klampumą, jei tai aktualu, saldumą ir galimus spalvos pokyčius kaitinimo metu. UHT arba ilgai galiojantiems produktams labai svarbus stabilumo vertinimas per visą galiojimo laiką, nes redukuojantys cukrūs tam tikromis sąlygomis gali paveikti rudavimo reakcijas. Fermento partijos COA turi būti patikrintas pagal aktyvumą, išvaizdą ir sutartus saugos parametrus. Pramoniniuose pieno fermentų projektuose sėkmės kriterijus nustatykite iš anksto, kad R&D, QA, gamybos ir pirkimų komandos naudotų tą pačią sėkmės definiciją.

Likutinę laktozę matuokite patvirtintu metodu. • Stebėkite skonio, spalvos ir galiojimo stabilumo pokyčius. • COA turi atitikti pirkimo specifikaciją. • QC turi būti atliekamas pilotinėje ir pradinėje gamyboje.

B2B maisto fermentų pirkimuose kaina už kilogramą ar litrą fermento ne visada atspindi tikrąsias sąnaudas. Pramoninės laktazės pieno pramonei cost-in-use apskaičiuojamas pagal aktyvią dozę, kontaktinį laiką, proceso temperatūrą, produkto išeigą, tikslinį likutinės laktozės kiekį, produkto nuostolius, energiją, talpų pajėgumą ir perdirbimo riziką. Brangesnis fermentas gali būti ekonomiškesnis, jei tikslą pasiekia greičiau, sumažina laikymo laiką arba užtikrina geresnį partijų nuoseklumą. Priešingai, maža dozė nėra naudinga, jei dėl jos rezultatai tampa nestabilūs arba reikia per ilgai laikyti talpoje. Pirkimų skyrius turėtų dirbti kartu su R&D, QA ir gamyba, kad palygintų kelis kandidatus pagal tą pačią bandymų schemą. Pramoniniams laktazės produktams be laktozės galutinis sprendimas idealiai turėtų būti grindžiamas pilotiniais duomenimis, sąnaudų simuliacija 1.000 litrų ir poveikiu gamybos grafikui.

Lyginkite sąnaudas vienam galutinio produkto litrui. • Į skaičiavimus įtraukite talpos laiką ir energiją. • Kandidatus bandykite pagal tą patį protokolą. • Įvertinkite perdirbimo riziką ir QC nuokrypius.

Dozė turi būti parenkama pagal TDS ir tiekėjo nurodytą fermento aktyvumą, nes aktyvumo vienetai skiriasi tarp produktų. Pradiniam screeningui gamyklos dažnai išbando kelis lygius, pavyzdžiui, 0,02-0,20% w/w intervalą arba dozes pagal NLU, ALU ar TDS nurodytus vienetus. Galutinę dozę pasirinkite pagal likutinę laktozę, proceso laiką, temperatūrą, skonį ir cost-in-use.

Ne visada, tai priklauso nuo proceso schemos ir produkto specifikacijos. Jei dozavimas atliekamas prieš pasterizaciją arba UHT, šiluma gali sumažinti fermento aktyvumą. Jei dozavimas atliekamas aseptiškai po UHT, fermentas gali išlikti aktyvus produkte, o procesas turi būti validuotas dėl kokybės, mikrobiologijos ir stabilumo. Šis sprendimas turi būti susietas su tiksliniu likutinės laktozės kiekiu ir gamyklos proceso dizainu.

Neutralioji laktazė paprastai pasirenkama skystam pienui, kurio pH artimas neutraliam, apie 6,5-7,0. Rūgščioji laktazė labiau tinka matricoms, kurių pH mažesnis, pavyzdžiui, kai kurioms išrūgų ar rūgščių bazių taikymo sritims. Pasirinkimas neturėtų būti grindžiamas vien produkto pavadinimu; TDS patikrinkite optimalų pH, optimalią temperatūrą, stabilumą ir taikymo duomenis pieno matricoje.

Mažiausiai prašykite COA, TDS ir SDS. COA rodo, kad partija atitinka specifikaciją. TDS pateikia informaciją apie aktyvumą, proceso sąlygas, dozavimą, laikymą ir taikymą. SDS reikalingas darbo saugai ir medžiagos tvarkymui. Pakartotiniams pirkimams taip pat prašykite atsekamumo informacijos, specifikacijų pakeitimų, techninės pagalbos ir skundų nagrinėjimo procedūrų.

Lyginkite pagal tą patį pilotinį protokolą: ta pati produkto matrica, ta pati temperatūra, tas pats pH, tas pats kontaktinis laikas ir tas pats tikslinis likutinės laktozės kiekis. Nelyginkite tik kainos už kilogramą, nes aktyvumas ir efektyvumas gali skirtis. Apskaičiuokite cost-in-use vienam galutinio produkto litrui, poveikį laikymo laikui talpoje, skonio stabilumą, QC nuoseklumą ir tiekėjo techninę pagalbą.